ODONTOLOGAS

Gydytojas odontologas diagnozuoja ir gydo vaikų ir suaugusiųjų dantų, burnos ertmės ir su iais susijusių organų ligas ir defektus.

Burnos ertmės higiena

Burnos ertmės higiena – tai burnos ertmės priežiūra, dantų apnašų šalinimas, siekiant užkirsti kelą apnašų sukeliamoms ligoms. Profesionalią burnos higieną rekomenduojama atlikti ėduonies, periodonto ligų profilaktikai, prieš ortodontinį gydymą, dantų protezavimą bei implantaciją. Profesionalios higienos metu šalinamos mineralizuotios ir nemineralizuotos apnašos, kad būtų užkirstas kelias jose besikaupiančių bakterijų sukeliamoms ligoms, poliruojami dantų ir plombų pavišiai, nustatomas dantų valymo efektyvumas. Pacientai mokomi asmens higienos, jiems parenkamos higienos priemonės. Apnašos nuo dantų paviršiiaus šalinamos ultragarsu.
Profesionalą burnos higieną rekomenduojama atlikti 1-2 kartus per metus, kartais ir dažniau, priklausomai nuo žmogaus higienos įgūdžių.

Dantų higiena

Dantų balinimas – tai kosmetinė dantų procedūra, kuomet pakitusi dantų emalio spalva išbalinama specialiomis priemonėmis. Gražūs, balti dantys padeda atsikratyti kompleksų, leidžia atvirai šypsotis, suteikia daugiau pasitikėjimo bendraujant su žmonėmis.

Balinimas namuose – pacientui pagaminamos individualios kapos, kurias pacientas kaskart pripildo balinančios medžiagos. Kapas su balinančia medžiaga reikia nešioti 10 – 14 naktų. Aktyvi balinanti medžiaga patenka į emalį ir skaido spalvotus junginius. Plombos, protezuoti dantys nebąla.

Balinimas kabinete – dantys išbalinami gydytojo kėdėje per vieną kartą. Balinimo procedūra atliekama naudojant specialią danties balinimo medžiagą (rūgštį).

Balinimo efektyvumas priklauso nuo emalio storio, įgimto emalio atspalvio, amžiaus, mitybos, žalingų įpročių, higienos.

Endodontija

Endodontija tai odontologinė sritis, kuri specializuojasi šaknies kanalų gydyme.

Pagrindinis endodontinio gydymo tikslas – sunaikinti mikroorganizmus šaknies kanalų sistemoje, ir apsaugoti dantį bei aplinkinius audinius nuo infekcijos.

Endodontinis gydymas atliekamas kai šaknies kanale esančią pulpą (pulpa  danties sudėtinė dalis, mažas kraujagyslių, nervų ir limfagyslių raizginys, esantis danties viduje), paveikia uždegimas ar infekcija, kuri atsiranda dėl įvairų priežasčių pvz: įvykus danties traumai, negydant danties ėduonies, dėl atsiradusių įtrūkimų danties paviršiuose.

Jeigu danties pulpa buvo pažeista ir negydoma, gali atsirasti danties skausmas ir paskatinti pūlinio atsiradimą. Dažniausiai endodontinis gydymas reikaligas atsiradus šiems simptomams: dantis reaguoja į šaltį ar karštį, dantis tampa jautrus kramtant, spaudžiant, liečiant, pasikeičia danties spalva (patamsėja), pacientas skundžiasi dantenų patinimu.

Endodontinio gydymo metu yra išvalomi kanalai pašalinant pulpą mechaniniu arba cheminiu būdu. Vėliau endodontiniais instrumentais išmatuotame ilgyje išvalomi ir formuojami kanalai.Išvalyti kanalai pripildomi plombine medžiaga- gutaperča, o danties vainikas atstatomas plomba arba, esant poreikiui protezuojamas.

Dantų protezavimas

Dantys – nedideli, kieti, burnos ertmėje esantys organai, atliekantys labai svarbią funkciją kalbant, kramtant bei ryjant. Pagal normą suaugęs žmogus turi 32 nuolatinius dantis. Abiejuose žandikauliuose yra po 16 dantų.

Netekus vieno ar daugiau dantų, viršutiniame ar apatiniame žandikaulyje susidaro dantų eilių defektai. Žmonių, kurie netenka dantų, procentinis kiekis didėja su amžiumi. Dažniausiai žmogus negalvoja apie kasdienes dantų funkcijas: valgymą, kalbėjimą, veido išraišką ir išvaizdą, tačiau praradęs dantis, kaip mat supranta, kad valgymas tampa daug sudėtingesnis, kalba ne tokia girdima. Netekus dantų, maisto valgymas teikia mažiau malonumo, nes valgant jaučiamas diskomfortas. Žmonės, netekę vieno ar daugiau dantų, vengia juoktis bei šypsotis, kalba prisidengdami burną ranka, sumažėję jų pasitikėjimas savimi.

Kramtymo funkcijai ir dantų eilių defektams atstatyti naudojami įvairių konstrukcijų neišimami ir išimami dantų protezai. Jie funkcionaliai ir kosmetiškai pakeičia trūkstamus natūralius dantis. Mūsų centre dantų protezavimas atliekamas visų rūšių šiuolaikiškais išimamais ir neišimamais protezais. Iš pradžių nustatoma paciento dantų būklė, aptariami galimi dantų atkūrimo būdai, gydymo trukmė, eiga ir kaina – sudaromas gydymo planas.

Neišimamų dantų protezų įvairovė

Pilnas vainikėlis – tai neišimamas protezas, kuriuo atkuriamas suiręs natūralus danties vainikas. Vainikėliai gaminami iš bemetalės keramikos, metalo keramikos arba cirkonio oksido. Metalo keramikos vainikėlis pagal patvarumą ir funkcionalumą prilygsta natūraliems dantims, tačiau metalo keramikos vainikėlyje esantis metalas šviesą atspindi, todėl danties protezas atrodo ne toks natūralus kaip bemetalės keramikos vainikėlis. Bemetalės keramikos vainikėlis gaminamas iš patvarios keramikos masės (porceliano), jo sudėtyje nėra metalo. Porceliano masė atspindi šviesą ir yra skaidri, todėl šiuo vainikėliu atkurtas dantis labai panašus į natūralius dantis. Vis dėlto metalo keramikos vainikėlis yra tvirtesnis nei bemetalės keramikos. Pilnu vainikėliu atstatomas stipriai pažeistas danties vainikas, koreguojama okliuzinė plokštuma bei dantų padėtis.
Tiltiniai protezai – tai neišimami protezai, kuriais atkuriami vieno ar keleto dantų eilių defektai. Šie protezai burnoje užima tiek pat vietos kaip ir buvę natūralūs dantys, todėl prie jų greitai priprantama. Tiltinius protezus sudaro atraminės dalys, esančios abiejose dantų eilės defekto pusėse bei karkasas (tarpinė dalis). Protezų karkasą sudaro iš metalo arba metalo keramikos pagaminti dirbtiniai dantys, kurie  uždengia esamą defektą ir atstato dantų eilės vientisumą. Priekinių dantų srityje tiltiniais protezais rekomenduojama protezuoti ne didesnį kaip keturių dantų ribotą defektą, o šoninių dantų srityje – ne didesnį kaip dviejų dantų ribotą defektą. Tiltiniai protezai atstato kramtymo funkciją (kramtymo efektyvumas 98,5 %).

Išimamų dantų protezų įvairovė

Esant dideliems ribotiems ir neribotiems defektams, blogai paciento burnos higienai, kai implantų naudojimas kontraindikuotinas dantų eilių defektai atkuriami išimamais protezais. Tinkamai pagaminti išimami protezai yra sėkmingas dantų eilių defektų atkūrimo būdas, kuris atstato kramtymo funkciją bei pagerina estetinę išvaizdą.
Lanko atraminiai ir plokšteliniai protezai – tai išimamieji protezai, kuriais, nepriklausomai nuo defekto dydžio ir jo padėties žandikaulyje, galima atkurti vieno, kelių ar visų dantų eilių defektus, pagerinti kramtymo funkciją. Lanko atraminių protezų kramtymo efektyvumas yra 85 proc., o plokštelinių protezų – nuo 25 proc. iki 50 proc. Dažniausiai šie protezai taikomi esant dideliems dantų eilių defektams, kurių neįmanoma atstatyti neišimamais protezais. Taipogi šie protezai naudojami, kai sumažėjusi likusių dantų periodonto atrama, praradus daug kaulo bedantėje srityje bei jauniems pacientams.
Išimamų dantų protezų higiena yra paprastesnė, nes pacientas juos gali išsiimti iš burnos ir mechaniniu, cheminiu ar derindamas abu metodus išplauti, kai tuo tarpu neišimamų protezų priežiūra reikalauja daug daugiau pastangų. Pacientai, turintys išimamus dantų protezus kasmet turi apsilankyti odontologinės priežiūros įstaigoje, kad būtų ištirti burnos audiniai, įvertinamas atraminių dantų paslankumas bei burnos higienos įgūdžiai.